Pokyčiai smegenyse sergant ADHD sutrikimu
Child talking with teacher during extracurricular classes at home

22 Kov Pokyčiai smegenyse sergant ADHD sutrikimu

Didžiausias iki šiol atliktas ADHD tyrimas parodė skirtumus penkiuose smegenų srityse. Įdomu tai, jog didžiausi skirtumai buvo pastebėti vaikų smegenyse, o ne suaugusiųjų.

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (angl. ADHD) yra siejamas su vėlesniu penkių smegenų sričių vystymusi ir turėtų būti laikomas smegenų sutrikimu, teigiama tyrime, kuris buvo paskelbtas „Lancet psichiatrija“ leidinyje.

Tai didžiausias tyrimas, nagrinėjęs žmonių smegenis, sergančius ADHD, kuriame dalyvavo daugiau  nei 3200 žmonių. Tyrimo autoriai teigia, jog išvados gali padėti pagerinti šio sutrikimo supratimą ir mesti iššūkį nuomonėms, jog ADHD yra būdingas tik „sunkiems“ vaikams ar yra blogo auklėjimo rezultatas.

ADHD  simptomai pasireiškia neatidumu ir/arba hiperaktyvumu ir impulsyviu elgesiu. Šis sutrikimas paveikia daugiau nei vieną iš dvidešimties žmonių (5,3%) jaunesnių nei 18 metų ir du trečdaliai, kuriems buvo nustatytas šis sutrikimas, toliau jaučia simptomus suaugę.

Ankstesni tyrimai pastebėjo skirtumus smegenyse tų žmonių, kurie turi šį sutrikimą, tačiau nedideli tyrimo mėginių dydžiai reiškė, kad rezultatai buvo negalutiniai. Sritys, kurios kaip manoma yra susijusios su ADHD yra bazinėse ganglijose – tose smegenų dalyse, kurios kontroliuoja emocijas, valingus judesius ir pažinimą. Ankstesnis tyrimas parodė, jog uodeguotojo branduolio ir kiauto sritys, kurios yra ganglijose yra mažesnės pas žmones, turinčius ADHD.

Naujas tarptautinis tyrimas išanalizavo 1713 žmonių smegenų struktūros skirtumus, kuriems buvo diagnozuotas ADHD sutrikimas ir 1529 žmonių, neturinčių šio sutrikimo, visi tiriamieji buvo nuo 4 iki 63 metų amžiaus.

Visiems 3242 tyrime dalyvavusiems žmonėms buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas tam, kad pamatuotų visą smegenų apimtį ir septynių sričių dydį smegenyse, kurie kaip manoma buvo siejami su ADHD. Tyrėjai taip pat tikrino, ar žmonės, sergantys ADHD kada nors buvo gėrę psichostimuliuojančių vaistų, pavyzdžiui, „Ritalino“.

Tyrimas parodė, jog visa smegenų apimtis ir penkios regioninės apimtys buvo mažesnės pas tiriamuosius, kurie sirgo ADHD.

„Šie skirtumai yra labai maži, tik keli procentai. Taigi precendento neturintis mūsų tyrimo dydis buvo itin svarbus siekiant nustatyti šiuos skirtumus. Panašūs smegenų apimties skirtumai yra taip pat pastebimi kituose psichikos sutrikimuose, ypač pagrindiniame depresiniame sutrikime.“, teigė dr. Martine Hoogman, Radboud universiteto Medicinos centro, Nijmegen, Nyderlandų Karalystės vyriausias tyrėjas.

Pastebėti skirtumai buvo ryškūs vaikų, turinčių ADHD, smegenyse, tačiau mažiau akivaizdūs suaugusiųjų smegenyse, turinčių šį sutrikimą. Remdamiesi šia informacija, mokslininkai siūlo, jog ADHD yra smegenų sutrikimas ir pastebi, jog lėtesnis septynių smegenų sričių vystymasis yra ADHD požymis.

Tuo metu, kai buvo atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, 455 žmonės, turintys ADHD,  gėrė psichostimuliuojančius medikamentus, o tuo tarpu 637 gėrė vaistus visą gyvenimą. Skirtumai penkiuose smegenų sričių apimtyse, kurios atsakingos už ADHD, buvo matomos, nesvarbu nuo to, ar gėrė tiriamieji vaistus, ar ne. Taigi skirtumai smegenų apimtyse nėra psichostimuliantų rezultatas.

„Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina, jog žmonių, sergančių ADHD smegenų struktūroje yra pokyčių ir todėl siūlome ADHD vadinti smegenų sutrikimu“, pridėjo dr. Hoogman. „Mes tikimės, jog tai padės sumažinti stigmą, jog ADHD tai tik „etiketė“ sunkiems vaikams arba netinkamo auklėjimo rezultatas. Tikimės, jog šis tyrimas prisidės prie geresnio supratimo apie šį sutrikimą.“

Ši programa veikia!

Registruokitės nemokamai konsultacijai

Rezervuoti susitikimą