yu Kaip padėti vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, išmokti bendrauti
Little boy at a therapist's office, sitting in a white chair in front of his psychologist in a rebellious manner

18 Bal Kaip padėti vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, išmokti bendrauti

Gydant vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, labai svarbu padėti jiems išvystyti bendravimo įgūdžius. Kai vaikai neturi išvystytų kalbėjimo įgūdžių, jie negali tinkamai išreikšti savo norų ar poreikių. Todėl šie vaikai patenka į rizikos grupę, kuriems gali išsivystyti įniršio ir agresijos priepuoliai bei savęs žalojimo elgesys kaip neišreikštų norų ar poreikių pasekmė. Toks elgesys ne tik potencialiai žalingas, bet ir dažnai lieka nesuprastas.

Štai čia gelbsti funkcinės komunikacijos mokymas (angl. FCT). FCT moko, kaip perteikti informaciją kalba, ženklais ir/ar paveikslėliais tam, kad pasiektų norimų rezultatų. Toks mokymas vadinamas „funkciniu“, nes jis ne tik moko vaikus pažymėti daiktą (pvz, sieti žodį RAUDONAS su obuolio paveikslėliu), bet ir sutelkia dėmesį į žodžių ar ženklų naudojimą tam, kad vaikas gautų ko nori, pavyzdžiui, maisto, žaislų, kad galėtų nueiti į vonią ar imtis kokios nors kitos veiklos.

FCT naudojamas siekiant išmokyti vaikus kalbos ir bendravimo, padidinti jų gebėjimą bendrauti veiksmingai ir patenkinti poreikius.

Kaip veikia funkcinės komunikacijos mokymas

Stephanie Lee, klinikinė psichologė „Child Mind“ institute, paaiškina, kaip gydytojai įgyvendina FCT. FCT veikia pasirinkus kažką, kas motyvuoja vaiką ir ko jis nori pasiekti, pvz., mėgstamiausią maistą, žaislą ar veiklą. Tai taps natūraliu atlygiu naudojant šio daikto ar veiklos ženklą ar paveikslėlį.

Iš pradžių vaikas yra mokamas to, ką dr. Lee vadina „mokymųsi be klaidų“, kai gydytojas skatina vaiką naudoti ženklą ar paveikslėlį atlygiui gauti. Ši parama bendraujant yra kartojama kiekvieną kartą ir gaunamas uždirbtas atlygis iki tol, kol vaikas gali sėkmingai vis mažiau ir mažiau būti skatinamas terapeuto.

„Kai mes panaikiname šį raginimą, vaikas tampa vis labiau ir labiau nepriklausomas“, – sako dr. Lee.

Kai vaikai patikimai naudoja žodį, ženklą ar paveikslėlį, kitas žingsnis yra „apibendrinti“ arba naudoti tuos daiktus specifinėje situacijoje, kurioje jie buvo išmokyti. Pavyzdžiui, jei vaikas žiūri televizorių ir nori daugiau traškučių, jis gali panaudoti ženklą kaip būdą tiems traškučiams gauti, pažymi dr. Lee. Toks spontaniškas ar atsitiktinis įgūdžio naudojimas taip pat turi būti sustiprintas laikui bėgant. Po to, kai tam tikras žodis ar ženklas yra nuosekliai naudojamas, naujieji ženklai ar žodžiai gali būti pridėti palaipsniui.

FCT tikslai

Tai, kaip greitai vaikai judės į priekį naudojant FCT, dažnai priklauso nuo jų funkcionavimo arba pažinimo lygio. Vaikams, kurie turi sudėtingesnius poreikius arba reikšmingus kalbos sutrikimus, gali reikėti daugelio bandymų tam, kad jie išmoktų kelių ženklų ar paveikslėlių. „Jie gali turėti nedidelį funkcinės komunikacijos repertuarą“, pažymi dr. Lee, „tačiau tas repertuaras yra jiems labiausiai reikalingas – maistas, kuris jiems patinka, naudojimasis tualetu ir t.t..  Vaikai, turintys ne tokius sudėtingus poreikius ir kurių funkcionavimo lygis yra aukštesnis, gali įgyti tokius kalbos įgūdžius, jei ne geresnius, nei jų įprastai besivystantys bendraamžiai.“

FCT ir problematiškas elgesys

Funkcinės komunikacijos mokymas buvo sukurtas 1980 m. siekiant sumažinti nerimą keliantį elgesį, kuris siejamas su autizmu, tokį kaip savęs žalojimas ar agresija. Ši idėja kilo pastebėjus, jog toks elgesys gali kilti dėl negalėjimo efektyviai išreikšti savo poreikių.

FCT naudojamas siekiant sumažinti problematišką elgesį, aiškina dr. Lee. Pirmiausiai gydytojai peržiūri tokio elgesio funkciją – tai, ką gydytojai vadina „funkciniu vertinimu“. Jei vaikas daužo galvą į sieną, muša save arba kitą vaiką, kokia tokio elgesio funkcija? “Tam, kad išsiaiškintumėme tokio elgesio priežastis, žiūrime į pirminį elgesį ir pasekmes. Kas skatina tokį elgesį? Kada tai nutinka? Kada tai nenutinka? Su kuo tai nutinka? Kas įvyksta paskui?“

Savęs žalojimo keitimas kalba

Savęs žalojimas, kaip ir bet koks elgesys, atlieka funkciją. Dažniausiai vieną iš šių:

  • gauti dėmesio
  • noras pasiekti trokštamą daiktą ar veiklą
  • išsisukti iš nenorimos atlikti užduoties
  • patenkinti sensorinį poreikį

Kai daužydamas galvą ar pliaukštelėdamas per veidą vaikas gauna norimo dėmesio, ar išsisuka iš kažko, ko nenori daryti ir pabėga iš nepatogios situacijos, toks elgesys yra netyčia skatinamas. FCT gali padėti sutramdyti tokį žalingą elgesį.

Ši programa veikia!

Registruokitės nemokamai konsultacijai

Rezervuoti susitikimą