Hiperaktyvumas

Hiperaktyvumas, dar vadinamas hiperkineziniu sindromu, yra vaikų elgesio sutrikimas, kuris pasireiškia nesugebėjimu susikaupti, impulsyvumu, neatidumu ir kitais panašiais simptomais. Šis sutrikimas, remiantis naujausiais duomenimis, vis dažnėja. Berniukams jis pasireiškia tris kartus dažniau, tipiniu atveju – ikimokykliniame amžiuje. Tokie vaikai jau nuo mažų dienų būna itin judrūs, sunkiai užmiega, sudėtingai mokosi naujų dalykų.

Hiperaktyvumas itin domina mokslininkus, plačiai tyrinėjamas, bet šiandien tiksliai įvardinti priežastis, kodėl šis sindromas pasireiškia, sudėtinga. Manoma, kad įtakos turi paveldimumas: pavyzdžiui, jei hiperaktyvūs buvo tėvai, tikriausiai dėmesio sutrikimai pasireikš ir jų vaikams. Taip pat yra nuomonių, kad sindromas pasireiškia dėl tokių išorinių dirgiklių kaip prasta mityba, priklausomybė nuo kompiuterių ar telefonų. Kita galima priežastis – kūdikio smegenų funkcijos sutrikimai iki gimdymo, jei motina prastai maitinasi, vartoja alkoholį, rūko ir kt. Įtakos vaiko raidai bei šiam sindromui taip pat turi ir gyvenimas nepilnoje šeimoje, neteisingas auklėjimas ar auklėjimo nebuvimas.

Fiziškai hiperaktyvumas pasireiškia tam tikrų medžiagų balanso sutrikimu smegenyse, tačiau diagnozuojant sindromą pripažįstami bent 8 požymiai, pastebimai pasireiškiantys ne trumpiau kaip pusmetį. Hiperaktyvumo požymiai:

  • negalėjimas nustygti vietoje, nuolatinis rankų ir kojų judinimas, subjektyvus nerimo pojūtis;
  • reakcija į pašalinius dirgiklius greitai išblaško dėmesį;
  • sudėtinga susikaupti reikiamu metu;
  • nesugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos, instrukcijų;
  • plepumas ir triukšmingumas žaidžiant;
  • dažnas veiklos keitimas, neužbaigiant prieš tai daryti darbo;
  • skubėjimas atsakyti į klausimus, pertraukinėjima ir neatidus pokalbio temos sekimas;
  • neatidumas, pasireiškiantis dažnai pametamais daiktais, žaislais, nežiūrėjimas po kojomis, perėjose ir kitose atidumo reikalaujančiose vietose;
  • nepaklusnumas, trukdymas kitiems, dėmesio į save atitraukimas.

Nors vaikai, kuriems pasireiškia hiperaktyvumas, pasižymi normaliais intelektiniais gebėjimais, jų mokslo rezultatai dažnai būna prastesni – nuolat blaškomas dėmesys ir negebėjimas susikaupti trikdo mokymosi procesą. Sindromas gydomas psichoterapija ir specialia pedagogika, taip pat gali būti skiriami ir vaistai, padedantys sukoncentruoti dėmesį. Hiperaktyvumo simptomai išnyksta iki 50 proc. atvejų, o suaugus yra mažiau pastebimi, tačiau gali lemti polinkį į įvairias psichologines problemas, priklausomybes.