Kas yra kognityviniai įgūdžiai? Kuo jie tokie svarbūs mūsų intelektui, talentams bei gebėjimams? - Braingym

Kas yra Kognityviniai įgūdžiai, ir ar įmanoma juos ugdyti?

 

Kasdien mūsų smegenis pasiekia gigabaitai pačios įvairiausios informacijos. Tačiau tai dar nereiškia, kad visa ji sėkmingai nugula įvairiose jų lentynėlėse ir vėliau gali būti sėkmingai panaudota mokantis, dirbant ar tiesiog sprendžiant kasdienines užduotis. Informacijos interpretavimas ir pritaikymas – tai jau kognityviniai įgūdžiai. Žmogaus atmintis bei intelekto koeficientas didele dalimi yra įgimti, tačiau šiuos gebėjimus visgi galima ir netgi būtina  treniruoti.Tinkamai pasirinkus metodiką, įmanoma netgi ženkliai pagerinti savo mokslo ar darbo rezultatus. 

 

Kas yra kognityviniai įgūdžiai?

Tačiau kas iš viso yra tie kognityviniai įgūdžiai? Kaip juos pamatuoti? Siekdami įvertinti šiuos mūsų gebėjimus, specialistai matuoja kelis pagrindinius parametrus. Tai visų pirma gebėjimas ilgesnį laiko tarpą išlaikyti dėmesį. Taip pat padaryti tai per daug nereaguojant į išorinius dirgiklius. Stebima ir ar žmogus moka vienu metu daryti du dalykus. Testuojama ilgalaikė ir trumpalaikė atmintys. Taip pat loginiai ir argumentacijos gebėjimai. Kaip pavyksta apdoroti bei suvokti garsinę ir vizualinę informaciją. Galų gale, matuojamas įvairių užduočių atlikimo greitis. Kiekvienas iš šių įgūdžių yra būtinas efektyviam informacijos įsisavinimui. Kaip sako intelekto lavinimo centro „Braingym“ ekspertė Justina Inkrataitė, jeigu bent vienas iš kognityvinių įgūdžių yra per silpnas, žmogui sunku įsisavinti informaciją.

„Todėl būna sunku mokytis net ir įdedant daug pastangų. Ilgainiui, niekaip nepasiekiant norimų rezultatų, dingsta ir pati motyvacija mokytis. Kaip yra pastebėjusi, Gibson instituto daktarė Amy Lawson Moore, mūsų smegenis yra stiprios tiek, kiek yra stiprus mūsų silpniausias įgūdis. Tad ir mokytis būna sunku arba lengva, priklausomai nuo to, kaip veikia visa mūsų kognityvinių įgūdžių visuma“, – aiškina ji.

 

Kodėl jie tokie svarbūs?

Kognityvinių įgūdžių reikšmę paprasčiausia suvokti šiek tiek atidžiau pažvelgus į tai, ko mes netenkame jų nevystydami. Tai pasireiškia nuolat augančiu nepabaigtų darbų sąrašu ir šokinėjimu nuo užduoties prie užduoties. Taip pat išsiblaškymu, dažnomis klaidomis ir sunkumais vienu metu tvarkantis su keliais uždaviniais. Tokie žmonės dažnai pamiršta net ir dalykus, kuriuos, regis, anksčiau puikiai žinojo, pvz., vardus. Suaugusieji su apleistais kognityviniais gebėjimais turi problemų dėliodamiesi savo darbo grafikus – užduotys susimaišo, pasimeta, jie dažnai jaučiasi pasimetę, užstrigę. Kartais jiems netgi gali kilti problemų palaikant sklandų pokalbį. Vaikams ir paaugliams neištreniruoti kognityviniai gebėjimai paprastai sukelia mokymosi problemų.

Patys kognityviniai įgūdžiai su akademinėmis žiniomis neturi nieko bendro, bet be jų pastarųjų įgyti paprasčiausiai tampa labai sunku. Stringa pats informacijos įsisavinimas, tad net ir ilgos mokymosi valandos neduoda norimų rezultatų. Vaikams su prastais kognityviniais įgūdžiais sunkiau sekasi skaityti, sekti instrukcijas (tarkime, sprendžiant matematikos uždavinius). Dažniausiai būtent jie būna tais, kuriems mokytojai turi skirti daugiausiai laiko, rekomenduoti korepetitorius, nors problema iš tikrųjų slypi visai ne pastangų trūkume.

 

Ar viskas prarasta?

Kognityviniai įgūdžiai turi lemiamos reikšmės apdorojant ir panaudojant mus pasiekiančią naują informaciją. Tai reiškia, kad jeigu bent vienas iš jų nėra tinkamai išlavintas, neišvengiamai susidursime su problemomis. Gera naujiena ta, kad pradėti tai daryti niekada nebūna per vėlu. Pirmuoju žingsniu šiame procese turėtų būti vadinamasis Gibsono testas. Jo metu specialiais moksliniais metodais įvertinami pagrindiniai mokymosi įgūdžiai: atmintis, informacijos apdorojimo greitis, loginis ir dedukcinis mąstymas, lingvistiniai gebėjimai. Aptikus silpnąsias vietas žmogaus kognityviniuose įgūdžiuose, galima susitelkti į jų stiprinimą. Tačiau, lyginant su tradiciniu mokymųsi, čia esama vieno esminio skirtumo. Dėmesys skiriamas ne simptomams, o pačiai problemos šakniai.

Smegenų mankštas galima palyginti su savotišku sporto treniniruočių ir kompiuterinių žaidimų hibridu. Kaip žaidimuose, einama per lygius, renkami skirtingi medaliai. Tačiau tam, kad galėtum pasiekti aukštesnį lygį, turi susikurti automatinį įgūdį, kuris atsiranda kartojant pratimą tiek kartų, kiek reikia, stengiantis kiekvieną kartą padaryti bent šiek tiek daugiau ir geriau. Dirbama individualiai, su asmeniniu treneriu, naudojant individualizuotą skaitmeninę programą.

 

Kokių rezultatų galima tikėtis?

Tokios mankštos gana greitai padaro ir tyrimais pamatuojamą efektą. Lyginant su kontroline grupe, 60 valandų kognityvinius gebėjimus lavinusieji pagerina visus savo įgūdžius: atmintį, racionalizaciją, mąstymo greitį, vizualinės ir garsinės informacijos apdorojimą, dėmesio sutelkimą. Treniruočių metu žmogaus smegenys paruošiamos geriau įsisavinti, prisiminti ir mokėti panaudoti informaciją. Labai svarbu suprasti, kad, nors akademinių spragų jomis užpildyti neįmanoma, kognityvinės mankštos duoda labai svarbų netiesioginį efektą.  

„Jeigu į mus kreipiasi jauno amžiaus vaikai, po treniruočių dažnai labai pagerėja jų pažymiai, nes jie ne tik sustiprina savo kognityvinius gebėjimus, bet ir dar neturi taisyti savo akademinių spragų. Vyresni vaikai jau ateina su jomis, o tai apsunkina ir naujai gaunamos informacijos panaudojimą. Pavyzdžiui, vaikas, nesugebėjęs suprasti ir gerai išmokti daugybos lentelės, susidurs su sunkumais ir vėlesnėse matematikos klasėse. Taigi po po programos vaiko pažymiai nebūtinai iškart šokteli, tačiau jis jau būna pasiruošęs įsisavinti naują informaciją ir pradėti efektyviau lopyti spragas“, – teigia Justina Inkrataitė

 

 

Facebook Comments

Leave a Reply