Tai gali lemti šios priežastys:
- jautrumas šviesai;
- netinkamu laiku duodami signalai vaizdiniams smegenų kanalams.
Skirtingai nei disleksija, tai nėra kalbos sutrikimas. Jei fonetikos pagrindu vykdomos intervencijos padeda žmonėms turintiems disleksiją pagerinti skaitymo įgūdžius, tai tokios pačios intervencijos negali pagelbėti tiems, kurie turi vaizdinės medžiagos apdorojimo sutrikimą. Žmonės turintys šį sutrikimą patiria sunkumus skaitydami ne todėl, kad jiems sunku susieti raides su garsais, bet todėl, kad puslapis, kurį jie skaito, jiems yra vizualiai iškraipytas. Jei žmonės turintys disleksiją patiria sunkumus skaitydami, tai žmonės turintys vaizdinės medžiagos apdorojimo sutrikimą susiduria su problemomis ir kitose srityse. Žmonėms sunku suprasti visą informaciją, kuri yra pateikiama žodžiu, ne tik žodžius parašytus puslapyje. Jie dažnai painioja formas, skaičius, veidus, figūras ir kt. Taip pat dažnai susiduria su problemomis įvertinant gylį, vairuojant, sportuojant ir yra nerangūs ne tik srityse susijusiose su disleksija. Tačiau jei turime abu sutrikimus – disleksiją ir vaizdinės medžiagos apdorojimo sutrikimą – reikalingas tinkamas gydymas abiems sritims.
Tam, kad tikslingai panaudotume apdorojimo technikas, kurios būtų naudingos kiekvienam asmeniui, turinčiam vaizdinės medžiagos apdorojimo sunkumų, reikia sustiprinti dėmesį į garsinės informacijos kanalus (nebent tai taip pat yra silpnoji sritis). Jei įtariate, kad asmuo turi vaizdinės medžiagos apdorojimo sutrikimą, susisiekite su oftalmologu, kad specialistas galėtų suteikti bendrą vaizdinės medžiagos apdorojimo įvertinimą.
Užsiėmimai, skirti dirbti su vaizdinės informacijos apdorojimo trūkumais:
- nubrėžkite ryškius, juodus rėmus aplink matematinius uždavinius, kad pagelbėtumėte moksleiviui sutelkti dėmesį į vieną dalyką vienu metu;
- prašykite atsakymus pasakyti žodžiu, o ne raštu;
- klausykite audio knygas ir garsu įrašytas pamokas;
- sumažinkite vizualius trikdžius, sulankstant užduočių lapą arba uždengiant nesprendžiamus uždavinius tuščiu popieriaus lapu;
- dėliokite dėliones, pradedant nuo labai lengvų ir palaipsniui vis sunkinant;
- spręskite kryžiažodžius, kuriuose reikia surasti žodžius, skaičius ar raides;
- sudėliokite seką iš karoliukų, mažų žaislų ar namų apyvokos daiktų ir paprašykite vaiko atkartoti tokią pat seką;
- padėkite keletą daiktų ant padėklo, uždenkite jį ir sumaišykite sudėtus daiktus. Stebėkite, ar vaikas gali prisiminti, kaip daiktai buvo sudėlioti pradžioje ir tai atkartoti;
- kamuoliukų gaudymo bei mėtymo įgūdžiai – sugavimas, mėtymas, smūgis ir pataikymas. Pradėkite nuo didelių kamuoliukų ir lėtesnio greičio bei pereikite prie mažesnių kamuoliukų ir tempą greitinkite;
- padėkite ant dėklo keletą daiktų. Leiskite apžiūrėti objektus 1-2 minutes. Uždenkite daiktus rankšluosčiu. Pažiūrėkite, kiek objektų vaikas gali prisiminti nežiūrėdamas į daiktus, sudėtus ant padėklo;
- žaiskite stalo žaidimus, kurie reikalauja protinės veiklos įsitraukimo – pavyzdžiui, šaškės ar šachmatai;
- lankstykite origami;
- raskite paprastą paveikslėlį arba nuotrauką žurnale ir sulenkite jį per pusę. Klijuokite jį ant popieriaus lapo. Pažiūrėkite, ar vaikas geba nupiešti kitą nuotraukos pusę;
- skaitydami pasibraukite svarbiausią informaciją.
Kaip matote, yra daug paprastų (ir įdomių) užsiėmimų, kuriuos galite atlikti skirdami 10-15 minučių per dieną, kad dirbtumėte su vaizdinės informacijos apdorojimo trūkumais.
