Nors viešojoje erdvėje vis dažniau išgirstame apie skaitymo ir rašymo sutrikimus, dauguma žmonių dar tiksliai nežino, kas yra disleksija. Moksline kalba tai – neurologinių ir genetinių ligų grupei priskiriamas skaitymo sutrikimas. Paprasčiau kalbant, disleksiją būtų galima apibūdinti kaip sunkų mokymąsi skaityti arba, vaikui jau išmokus skaityti, kaip prastus skaitymo įgūdžius. Sunkumai mokantis skaityti atsiranda, nes vaikas sunkiai atpažįsta raides, neretai daro klaidas susiedamas raidę su atitinkamu garsu, problematiškai dėlioja raides į skiemenis, skiemenis į žodžius ir galiausiai žodžius į sakinius. Net ir perskaičius tekstą, vaikas dažnai susiduria su problemomis, norėdamas teisingai jį apdoroti ir suvokti.
Žmogaus smegenys yra sudarytos iš dviejų pusrutulių – kairiojo ir dešiniojo. Kairysis kontroliuoja loginę-verbalinę veiklą (rišlią kalbą, logiką, analitinį mąstymą, skaitymą ir pan.), o dešinysis yra atsakingas už vaizdinę-erdvinę veiklą (vaizduotę, svajones ir t.t.). Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonių, turinčių skaitymo sunkumų, smegenys labiau vadovaujasi dešiniuoju pusrutuliu, o tai reiškia, kad kur kas ilgiau nei įprastai užtrunkama, kol apdorojamas perskaitytas žodis. Tačiau žmonės, gyvenantys su disleksija, gali sėkmingai treniruoti smegenų veiklą ir gerokai patobulinti skaitymo įgūdžius.
Šis skaitymo sutrikimas pasitaiko daug dažniau nei galime manyti. Pasak mokslininkų, iki 20 procentų žmonių išgyvena lengvesnės ar stipresnės formos disleksiją. Tačiau labai svarbu suprasti, kad nors disleksija ir apsunkina vaiko mokymosi raidą, tai toli gražu nereiškia, kad vaikas yra mažiau protingas ar sumanus nei kiti bendraamžiai. Pikaso, Stivenas Spylbergas, Albertas Einšteinas, Agata Kristi ar Vinstonas Čerčilis yra tik keletas iš daugybės itin sėkmingų žmonių pavyzdžių, turėjusių šį skaitymo sutrikimą.
Žemiau pateikiame trumpą vaizdo įrašą, dar kartą trumpai, aiškiai ir paprastai apibūdinantį, kas yra disleksija.
