Agnė (vardas pakeistas) iki pirmosios klasės niekuo nesiskyrė nuo kitų vaikų, kartais šiek tiek sudėtingiau tardavo ilgus žodžius ir sunkiai mokėsi eilėraščius. Savo poreikius iki penkių metų puikiai reikšdavo gestų kalba, o po to ir žodžiais. Kadangi mamos ir dukrytės tarpusavio ryšys buvo pakankamai stiprus, jos puikiai suprasdavo viena kitą, būtent todėl mažoji Agnė nejautė būtinybės reikšti jausmų arba veiksmų žodžiais. Praėjus mėnesiui pirmoje klasėje, mama išgirdo apie didelį susirūpinimą iš klasės mokytojos, kuri paminėjo, kad dukra visiškai nesugeba jungti raidžių, nors jas pažįsta, o tai reiškia, kad vaikas ne tik nežinojo kaip skaityti, bet ir nuo ko pradėti.
„Mokytojos diktuotas tekstas buvo padrikų raidžių kratinys, nepanašus į žodžius. Mano šoką ir siaubą patvirtino ir logopedė. Ji nustatė foneminį sutrikimą.“,- vaiko mama apibūdino susiklosčiusią situaciją.
Savo problema jauna mama dalinosi su kitomis mamomis auginančiomis vaikus: grupiokėmis, draugėmis, kolegėmis. Viena kolegė, kuri turėjo patirties dirbant su vaikais, turinčiais įvairiausius sutrikimus, ir bandžiusi daug metodikų patarė „Braingym“ centrą.
„Viską labai aiškiai suvokiau, be to išsiaiškinau, kad žmonių turinčių tokį sutrikimą yra labai daug, bet tai manęs neguodė. Norėjau padėti savo vaikui čia ir dabar. Norėjau, kad ji skaitytų ir rašytų taip pat kaip ir kiti vaikai.“- pasakojo mama apie savo pasiryžimą kuo skubiau imtis veiksmų, kurie padėtų dukrytei.
– Po kiek laiko pradėjote pastebėti pirmuosius rezultatus? Kas pasikeitė?, – paklausėme Giedrės.
Pradėjome lankyti šį centrą ir mano nuostabai rezultatai atsirado jau po dviejų savaičių. Pastebėjau, kad vaikas jau jungia raideles ir gali skaityti trumpus dviskiemenius žodžius. Šiek tiek nurimau. Po pirmojo mėnesio nuėjau pas klasės mokytoją pasiteirauti, kaip sekasi mano pirmokėlei, mokytoja buvo nustebinta rezultatų. Jos nuomone, vaikas padarė labai didelę pažangą. Su mokytoja, kalbėdavausi kas mėnesį. Jos atsakymas buvo visada toks pat: – „Ne žingsniais, o šuoliais vaikas eina į priekį!“
– „Braingym“ treneriai užsiėmimų metu dirba su vaiku žaidimų forma, minima, jog yra „treniruojamos smegenys“. Kaip įvertintumėte trenerio darbą?
Žinoma, jokia metodika, joks darbas nevyksta be žmonių. Mane visą laiką džiugino jauki „Braingym“ centro atmosfera, kuri sukurta darbuotojų dėka. Treneriai jauni, entuziastingi, dirbantys iš širdies ir rezultatais džiaugiasi ne mažiau negu tėvai ar vaikai. Jų darbo tikslas – rezultatas. Labai esu dėkinga mano dukros trenerei Ramintai. Jos pastangų, empatijos dėka mano vaikas skaito ir rašo. Sugeba susikaupti ir pasitikėti savimi. Taigi, labai ačiū.
– Kaip vertinate pasiektus rezultatus?,- paprašėme mamos įvertinimo.
Keturių mėnesių darbas davė tai, kad mano vaikas skaitymo ir rašymo srityse neatsilieka nuo pirmokams keliamų reikalavimų. Ji skaito ir rašo taip, kaip rašo pirmokai. Džiaugiuosi tuo, kad neviltis, kuri buvo mane aplankiusi rudenį, išnyko.
Mažosios Agnės pasiekimais džiaugiasi ne tik trenerė Raminta, bet ir visa kognityvinių įgūdžių lavinimo centro komanda.
