Vaikų akademinius gebėjimus ir potencialą paprastai esame linkę vertinti pažymiais. Kai jie geri, kalbame apie mokinio perspektyvumą, kai prasti – bandome taisyti padėtį papildomomis mokymosi valandomis. Tačiau toks požiūris dažniausiai būna kiek siauras. Visų pirma, akademiniai rezultatai neturėtų būti painiojami su vaiko intelekto koeficientu t.y. gabumu. Daugeliu atvejų mokiniui visų pirma trūksta paties mokymosi įgūdžių. Kitaip tariant, sugebėjimo sutelkti dėmesį, priimti bei įsiminti informaciją ir pan. Ištaisius šias problemas gana greitai ima gerėti ir pažymiai. Ir tam net neprireikia korepetitorių pagalbos. Efektyviausias sprendimas – kognityvinių įgūdžių lavinimo treniruotės, kurių veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais.
Kas lemia vaiko akademinį potencialą?
Supainioti intelekto koeficientą su „gero mokinio“ statusu – labai lengva. Atrodytų, jeigu vaikas nerodo didelių akademinių pasiekimų, galima daryti išvadą, kad ne šioje srityje slepiasi jo gabumai. Vis dėlto, realūs pasiekimai ne visada sutampa su turimu potencialu. Intelekto koeficientas yra nustatomas atliekant užduotis, kurių metu vertinami trumposios atminties, analitinio mąstymo, matematinių gebėjimų, asociacijų atpažinimo gebėjimai. Tačiau testo metu sąmoningai ignoruojamos jau sukauptos žinios. Intelekto koeficientas yra tai, kas padeda mums tai daryti, bet nebūtinai užtikrina, kad tai darysime efektyviai. Kitaip tariant, aukštas skaičius dar nereiškia, kad vaikas lengvai kaups žinias bei demonstruos puikius akademinius rezultatus, ir atvirkščiai. Tačiau intelekto koeficientas išduoda mūsų turimą potencialą. Jeigu vaikas jį turi aukštą, bet tai neatsispindi pažymiuose, galima kalbėti apie tai, kad jis jo tiesiog nemoka panaudoti arba neturi stiprių kognityvinių įgūdžių.
Ar intelekto koeficientas statiškas?
Dar vienas gana įsitikinimas yra tai, kad intelekto koeficientas, neva, yra įgimtas ir statiškas – nepakeičiamas. Tai nėra visiška tiesa. Taip, įgimtumo aspektas tikrai egzistuoja. Tačiau turimus kognityvinius įgūdžius (kaip ir bet kuriuos kitus) galima ir būtina nuolat lavinti, o kai kuriuos jų įmanoma suformuoti naujai. Intelekto koeficientas – tai visų pirma gebėjimas spręsti abstrakčias problemas. Ir jis, beje, tik gerėja. Šis fenomenas netgi turi savo pavadinimą – Flynn efektas. Intelekto koeficiento testai sudaromi taip, kad vidutinis jų rezultatas būtų lygiai 100. Visgi, intelekto tyrinėtojas James Flynn pastebėjo, laikui einant testų sudarytojai turėjo juos vis šiek tiek sunkinti, mat 100 balų ir daugiau surinkdavo vis didesnė žmonių dalis. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad šiuolaikiniai vaikai pasižymi didesniu intelekto koeficientu nei jų seneliai ar proseneliai. Taip yra todėl, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis svarbesniais tampa būtent abstraktaus mąstymo gebėjimai. Toks pokytis per palyginti labai trumpą laiką yra įrodymas, kad intelekto koeficientas nėra statiškas bruožas.
Ką mes galime tobulinti?
Kai kalbame apie intelekto koeficiento didinimą, visų pirma omenyje turime lankstųjį intelektą. Taip vadinami mūsų fundamentalūs gebėjimai apdoroti informaciją ir spręsti problemas. Lankstusis intelektas padeda mums identifikuoti ryšius tarp daiktų ar įvykių, daryti išvadas, argumentuoti ir pan. Šiuos gebėjimus mažiau lemia tiesioginė patirtis ir daug labiau - pats mąstymo procesas. Esminiai kognityviniai įgūdžiai, nusakantys lankstųjį intelektą, yra informacijos apdorojimo greitis, samprotavimas, tarpusavio ryšių paieškos. Būtent jie ir nulemia vaiko (o taip pat ir suaugusiojo) gebėjimą mokytis, priimti naują informaciją, ugdyti gebėjimus. Tyrimais įrodyta, kad tokie įgūdžiai iš tiesų gali būti tobulinami. Prestižinio Stanford universiteto medicinos mokykloje buvo pademonstruota, kad asmeninės aritmetikos treniruotės gerina vaikų atmintį. Dar daugiau, kuo sudėtingesnius aritmetikos uždavinius savo galvoje vaikas sugeba spręsti, tuo lengviau sugeba susitvarkyti su sudėtingesnėmis problemomis ir kitose srityse. Įrodyta ir tai, kad vaikų kognityvinėms funkcijoms labai padeda laisvas žaidimo laikas, kai jie gali patys kurti žaidimus ir jų taisykles. Būtent abu šiuos svarbius aspektus savyje ir sujungia kognityvinių įgūdžių lavinimo treniruotės.
Kognityvinių treniruočių lavinimo efektas
Kognityvinių treniruočių srityje efektyvumu išsiskiria „BrainRx“ programa, skirta 7 pagrindinių kognityvinių gebėjimų lavinimui. Tai įgūdžiai, kuriuos tinkamai sustiprinus, galima tikėtis ir gerėjančių akademinių rezultatų. Programa efektyviausiai veikia taikant ją vaikams, kadangi jie yra labai atviri naujų įgūdžių formavimuisi. Be to, „BrainRx“ treniruotės yra individualios, sužaidybintos, suskirstytos į vis sunkėjančius lygius, todėl nuolat išlaikomas vaiko įsitraukimas. Programos efektyvumą vaikams bei paaugliams patvirtina ir nepriklausomi tyrimai. Lakeland universitete tirtos kelios jaunimo grupės - vieni nedalyvavo jokiose treniruotėse, kiti dalyvavo „BrainRx“, o treti - alternatyviose pamokose. Paaiškėjo, kad būtent „BrainRx“ grupė pranoko kitus savo pasiekimais ir gebėjimu priimti naują informaciją, taip pat pagerino praktiškai visus savo kognityvinius įgūdžius. Taip nutiko dėl to, kad ši programa sprendžia pačias mokymosi problemų šaknis, o ne maskuoja pasekmes, mat būtent akademinių rezultatų gerėjimui būtini abstraktaus mąstymo, informacijos priėmimo bei apdorojimo sugebėjimai.
