„Tėvų nuomonė ir palaikymas yra lemiamas faktorius vaikų motyvacijos vystymosi prasme. Jie daro įtaką vaikų suvokimui, kas yra nesekmė ir kaip į tai reaguoti, nuo pat pirmųjų jų gyvenimo metų.“, – teigia Stanfordo universiteto psichologijos profesorė Kyla Haimovitz.
Yra daugybė pavyzdžių, įrodančių, jog vaikai, suvokiantys savo gebėjimus kaip kintančius ir su laiku tobulinamus įgūdžius, yra linkę daug lengviau reaguoti į kliūtis bei nesėkmes. Tačiau, padėti vaikams tai suvokti nėra lengva užduotis. „Tėvai turėtų reprezentuoti šią žinutę vaikams per savo pačių reakciją į jų nesėkmes ir pralaimėjimus. Mes turime rimtai pagalvoti apie tai, kaip mūsų vaikas mus supranta, kokią žinutę siunčiame per savo žodžius bei veiksmus.“ – kalba profesorė.
Kitaip tariant, jei vaikas grįžta namo su prastu matematikos pažymiu, tėvų reakcija į tai nulems, kaip mažasis suvoks savo gebėjimus išmokti gerai skaičiuoti. Net ir pasakymas – „Viskas gerai. Tau gerai sekasi rašyti rašinėlius.“ – gali siųsti žinutę, jog metas pasiduoti ir nebesistengti išmokti matematikos, vietoje bandymo ištaisyti klaidas ir iš jų pasimokyti.
Stengiantis išspręsti minėtasias problemas ir pagilinti žinias, profesorė Kyla Haimovitz ir ir jos kolegė Carol Dweck, atliko keletą nedidelės apimties tyrimų, analizuojančių, kaip tevų mąstymas apie nesėkmes nulemia vaikų suvokimą apie intelektą.
Viename iš tyrimų, mokslininkės apklausė 73 tėvus ir jų ketvirtokus/penktokus apie jų nuostatas nesėkmių bei intelekto klausimais. Tėvai – daugiausiai mamos, turinčios bent jau koledžo išsilavinimą. Klausimai jiems buvo orientuoti į tai, kaip jie supranta intelektą – ar tai kažkas, ką galima tobulinti ir keisti? Taip pat, kaip mato nesėkmes – kaip būdą patobulėti, ar kaip trukdį?
Atliktas tyrimas parodė, jog tam, kaip vaikai suvokia „buvimą protingu“ neturi įtakos jų tėvų samprata apie intelekto sąvoką. Tačiau įtakos turi tai, kaip tėvai reaguoja i nesėkmes. Tėvų, tikinčių, jog nesėkmės mus riboja, vaikai buvo daug labiau linkę manyti, jog žmonių intelektas yra „fiksuotas“ ir neturi galimybės tobulėti. Tyrimas įrodė, jog kuo labiau tėvai buvo linkę nesėkmes suvokti kaip blogą dalyką, tuo labiau vaikai buvo pripratę nerimauti dėl pažymių užuot stengęsi išmokti ir patobulėti.
Taigi, nors kartais vaikų suvokimą apie mokymąsi, gebėjimus ir klaidas lemia ir jų pačių temperamentas, tačiau tėvai turi neginčijamai didelę įtaką. Tėvai turi būti informuoti, kaip teisingai reaguoti į klaidas ir pralaimėjimus – motyvuoti vaikus analizuoti, kodėl jiems nepasisekė, ką galima iš to išmokti ir kur kreiptis pagalbos. Šis požiūris gali lemti jūsų vaikų tobulėjimą daug daugiau, negu manėte.
