Dažniausiai pasitaikanti išeitis iš akademinių rezultatų aklavietės – korepetitoriaus paslaugų užsakymas, tikintis, jog atkaklus pamokų kartojimas galiausiai padės vaikui prasilaužti. Deja, norimas efektas toli gražu ne visada pasiekiamas. Kodėl? Todėl, kad prasti pažymiai neretai susiję ne su paties mokymosi trūkumu, o su neišlavintais kognityviniais gebėjimais. Kitaip tariant, akademinių žinių įgyti nesiseka dėl nepakankamų atminties ar informacijos apdorojimo įgūdžių.
Kokių rezultatų norėtume?
Tai, kad darbas su korepetitoriais toli gražu ne visada duoda norimą efektą, pastebi net ir patys korepetitoriai. Čia reikėtų geriau suprasti, kokiais atvejais į juos kreipiamasi. Paprastai taip nutinka arba staiga suprastėjus pažymiams, arba pamažu vis labiau atsiliekant nuo bendraklasių. Tai tipiška „gaisro gesinimo“ taktika, kai iš tikrųjų ne sprendžiame problemą iš esmės, o labiau kovojame su tam tikrais simptomais. Korepetitorius, ypač dirbantis individualiai, iš tiesų gali gana neblogai užlopyti akademines spragas. Tačiau paprastai taip sukuriamas visai prognozuojamas ciklas: akademinės bėdos–gaisro gesinimas su korepetitoriaus pagalba–pagerėję akademiniai rezultatai–naujos bėdos. Kodėl? Vaikas tokiu būdu tampa pernelyg priklausomas nuo korepetitoriaus pagalbos. Kai jos nebelieka, akademiniai rezultatai vėl ima smukti žemyn. Taip nutinka todėl, kad iš esmės nesuformuojami paties mokymosi įgūdžiai – jie pakeičiami nuolatinėmis korepetitoriaus paslaugomis. Tuo tarpu norint ilgalaikių rezultatų, būtina puoselėti vaiko savarankiškumą t.y. gebėjimus informaciją kaupti ir apdoroti be intensyvios kitų pagalbos.
Kada individualus mokymasis būna sėkmingas?
Žinoma, atsiras daugybė žmonių, kurie prieštaraus tokiems teiginiams, sakydami, kad darbas su korepetitoriumi labai padėjo jų vaikams. Vadinasi, sistema tikrai veikia? Čia reikėtų atidžiau panagrinėti, kokie elementai darbą su korepetitoriumi padaro iš tiesų sėkmingu. Visų pirma – tai individualus procesas. Žinomas švietimo psichologas Benjamin Bloom savo tyrimuose aiškiai pademonstravo, kad personalizuotas mokymas gerokai efektyvesnis už vykstantį – tegu ir nedidelėje – grupėje. Būtent tokia praktika leidžia identifikuoti, kur mokinys stringa, teikti jam nuolatinį grįžtamąjį ryšį ir sudaryti tinkamiausią mokymosi strategiją. Tuo pačiu, geras korepetitorius niekada nesikoncentruoja vien tik į atsakymų pateikimą. Dėmesys visų pirma skiriamas priemonių paketo, padedančio mokiniui pačiam surasti atsakymus, taikymui. Kitaip tariant, stengiamasi sukurti savarankiško mokymosi įpročius, taip padedant išvengti ciklo, kai vaiko akademiniai pasiekimai dramatiškai varijuoja. Tačiau šiais čia aprašytas principais vadovaujasi ir savotiška alternatyva korepetitoriavimui – kognityvinės smegenų treniruotės.
Visko pagrindas – kognityviniai įgūdžiai
Priešingai dažnam įsitikinimui, intelekto koeficientas ir akademiniai pasiekimai – tai du nebūtinai susiję dalykai. Savaime suprantama, žmonės su aukštu intelekto koeficientu turi visas galimybes puikiai mokytis, bet pasitaiko atvejų, kai net ir labai gabus vaikas nuolat susiduria su rimtomis problemomis. Kas dėl jų kaltas? Tokiais atvejais paprasčiausiai yra netvirti kognityvinių įgūdžių pamatai. Kadangi būtent nuo šių pamatų priklauso vaiko gebėjimai sutelkti ir išlaikyti dėmesį, priimti ir įsisavinti informaciją, o po to ją interpretuoti ir panaudoti sprendžiant naujas užduotis. Būtent šie įgūdžiai mokiniui padeda dirbti savarankiškai, nesikliaujant nuolatine korepetitoriaus pagalba. Jų trūkumą paprastai išduoda problemos skaitant ir sprendžiant matematinius uždavinius, neorganizuotumas (vaikas neapsisprendžia, nuo ko pradėti namų darbus, sunkiai susideda prioritetus), sunkumai rišliai reiškiant savo mintis, nenuoseklumas ir pan. Visa tai tiesiogiai siejasi su akademiniais rezultatais. Vien senamadiškas „kalimas“ čia tikrai nepadės. Jis netgi gali ir pakenkti, atgrasydamas vaiką nuo įsitraukimo. Daug geriau veikia kognityvinės smegenų treniruotės
Kognityvinių įgūdžių treniruotės
Tokių programų, kaip “BrainRx”, skirtų treniruoti kognityvinius įgūdžius, efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais. Individualių mankštų, kurių metu atliekamos vis sudėtingesnės sužaidybintos užduotys ir teikiamas atgalinis ryšys, būtent ir formuojami savarankiško mąstymo sugebėjimai. Christine Ledbetter ir Dick Carpenter atliktas tyrimas įrodo, kad, intensyviai taikant “BrainRx” programą, galima labai sėkmingai spręsti mokymosi sunkumų turinčių 8-14 metų vaikų problemas, sustiprinant kognityvinius įgūdžius bei patį intelekto koeficientą. Tyrimo metu buvo stebimi vaikai, kurie dalyvavo 60 valandų kognityvinių treniruočių programoje. Pusė dalyvių dirbo tik su treneriu, kita pusė dirbo su treneriu ir savarankiškai kompiuterių klasėje. Abiem atvejais vaikams pavyko patobulinti visus savo kognityvinius įgūdžius: ilgalaikę ir darbinę atmintis, logikos ir sprendimų gebėjimą, girdimosios ir vaizdinės informacijos apdorojimą bei informacijos greitį. Vaikai teigė pajutę teigiamą kogniotyvinių treniruočių poveikį akademinėje srityje. Be to, išaugo jų pasitikėjimas savimi, pagerėjo bendravimo įgūdžiai, tapo lengviau priimti nesėkmes, gebėti susitvardyti atėjus neigiamiems jausmams. Kitaip tariant - buvo padėti tvirti pamatai tolesniam jų savarankiškumui bei emocinei brandai.
